18:34 Šecherezados pasaka |
![]() Seniai seniai, kai Dievas sukūrė Žemę, jam užėjo ūpas sukurti kažką įdomesnio. Gal nuotaika jo tokia buvo, gal Velnias pašnibždėjo... Dabar niekas nežino...Ir sukūrė Jis žmogų – vyrą. Vyrai žemėje gyveno ramiai: arė, augino duoną, ganė gyvulius ir taikiai šnekučiuodavosi vakarais, prie alaus bokalo. Bet Dievas matė, kad jo tvariniams vyrams kažkaip nuobodu ir liūdna. Ir jis pamąstęs, sukūrė kiekvienam vyrui po moterį. Na, kad šiems būtų smagiau gyventi. Dabar jau poromis žmonės gražiai augino duoną ir ganė gyvulius. Viskas buvo lyg ir neblogai, bet Dievui atrodė, kad vis tik kažko dar trūksta... Ir jis sugalvojo. - Vyrai ! Klausykitės manęs atydžiai ! - sušuko Jis iš aukštybių.Vyrai kaip mat metė visus darbus ir pakėlę galvas ėmė klausyti, ką gi jiems pasakys Dievas. - Vyrai ! Leidžiu kiekvienam į savo moterį įdėti vieną gabaliuką cukraus. Kad būtų saldesnė.Ir pakėlė ranką laiminti. Visi vyrai griebė po gabaliuką cukraus ir įdėjo į savo moteris. Dievas ėmė laiminti, bet staiga pastebėjo, kad vienas gudrutis į savo moterį deda du gabaliukus cukraus ! Užsirūstino Dievas baisiausiai ! Ir už tokią apgaulę, čiupo visas moteris ir sumaišė ! * Ėjo amžiai, bet ir po šiai dienai visi pasaulio vyrai ieško tos moters, pas kurią du gabaliukai cukraus. |
|
|
| Viso komentarų: 3 | ||
| ||

bet tai būna retai....
