1 d.
Šioje vietoje arklį reikėjo stabdyti ir apsukti vežimą. Gilyn į mišką važiuoti nebebuvo kaip, keliukas visai susiaurėjo ir juo galėjai praeiti tik pėsčiomis.
Petras išsiropštė iš vežimo, arklį pririšo prie medžio ir paėmė pintinę. Pradžioje jis pagrybaus, o vėliau užsiims ir malkomis. Laiko iki pi
...
Skaityti toliau»
|
2.
Jis stovėjo kaip prikaltas. Į
jį žvelgė nuostabios žalios akys, pilnos neapsakomo siaubo.
Petras pasimuistė, lyg norėdamas išsitiesti, perbraukė ranka
neklusnius plaukus ir sušnibždėjo:
-
Nebijokit, panele, nebijokit, jums jau nieko blogo nenutiks. Aš jūsų
tikrai nenuskriausiu, nebijokit, nusiraminkit...
Mergina užsimerkė ir
nusisuko.
<
...
Skaityti toliau»
|
3.
-
O koks jūsų mėgstamiausias patiekalas? – paklausė mergina.
-
Mano? Koldūnai. Rytoj aš jų išvirsiu. Paragausit. Gal labiau
patiks nei omletas.
-
Gerai, paragausiu.- Kiek patylėjusi, paklausė: - Jūs sakėte, jog
gyvenate vienas. Bet jūs kalbėjote apie gyvulius, vadinasi, ne
visai vienas.
...
Skaityti toliau»
|
4.
Po
keleto dienų Jankauskienę iš ligoninės išrašė. Emilija laukė
Donato skambučio, ir kai viltis lyg ir prisnūdo, Donatas paskambino
į namus.
-
Bet iki darbo pradžios dar yra trejetas valandų ir aš neužsiėmusi,
- čiauškėjo Emilija. Šią naktį jos laukė budėjimas. Tačiau
Donatas buvo praktiškas. Jei vakaras užimtas, vadinasi, susitikimą
reikia atidėti rytdienai.
Saulė ritinėjosi žeme -
taip apibūdintų šią gražią dieną mama. Nors vasara krypo
rudeniop, bet dar buvo šilta ir žalia. Kvepėjo dulkėmis,
...
Skaityti toliau»
|
5
Emilija
akimirką pasijuto nejaukiai. Matėsi, jog jos čia niekas nelaukė.
-
Labai atsiprašau už netvarką. Šitas diegas Artūras nerado laiko
nors šiek tiek aptvarkyti! Bet tu nesirūpink, jauskis kaip namie,
aš tuoj, - dėstė Donatas, rankiodamas nuo stalo šiukšles ir
priskretusias lėkštes.
-
O kuo čia dėtas Artūras? - lyg nujausdama ką negero, paklausė
Emilija.
...
Skaityti toliau»
|
6.
Šilta rugsėjo popietė.
Kvepia garuojančia žeme ir obuoliais.
-
Pirtis iškūrenta, vandens prinešta, galime eiti praustis. - Petras
pasirausė spintoje, surado dailesnių motinos drabužių ir įdavė
merginai apsirengti. Drabužiai jai buvo didoki, bet abu nusprendė,
jog ji tikrai iš jų neiškris. Kieme mergina apsidairė. Kairėje
po langais žydėjo keli aukšti jurginų krūmai. Tokių didelių,
ryškių žiedų ji, kaip gyva, nebuvo mačiusi. Ypač išsiskyrė
rausvi, pailgais žiedlapiais.
...
Skaityti toliau»
|
7.
Po valandos Petras grįžo.
Emilija buvo ką tik atsikėlusi ir spėjusi užkaisti virdulį
arbatai. Kai jis išdėliojo parvežtas vaišes ant stalo, Emilija
priėjo, apsivijo rankomis jo kaklą ir tarė:
-
Tu burtininkas. Ar tai žinojai? Šiąnakt aš skraidžiau... - ir
pakštelėjo į skruostą.
Stalą jiedu padengė motinos
kambary. Gėrė vyną, valgė pyragą ir kalbėjosi.
-
Aš dar niekuomet gyvenime
...
Skaityti toliau»
|
|