20:51 Papūga Mazepa |
Kad nebūtų man taip vieniša, nusipirkau papūgą. Brangią, labai gražią, o svarbiausia – kalbančią ! Vardą daviau – Mazepa. Pastačiau jos narvelį pačioje šviesiausioje kambario vietoje, daviau lesalo ir prinokusį bananą. Mazepa apsidairė, patrepsėjo, palesė, pašiaušė plunksneles ir staiga - ėmė vulgariausiai keiktis ! - Tu... pypt ! Ir tavo jobaris – pypt ! Ir tavo motina ir tavo draugai ir tavo kaimynai – pypt! Pypt ! Pypt ! Jūs visi – pypt ! Pypt ! Jetau, ko nuo kėdės nenukritau ! Bandžiau jai gražiuoju aiškinti, lesalo gardesnio duoti, meiliai kalbėjau, raminau... O Mazepa nerimsta – kasdien keikiasi vis bjauriau ir garsiau! Galop išvedė ji mane iš kantrybės savo penkiaaukščiais keiksmais... Čiupau ir įkišau į šaldytuvą ! Gerą valandą girdėjosi iš ten keiksmai, blaškymasis ir spardymasis... bet palengva viskas nutilo. Pravėriau dureles. Mazepa tupi pasišiaušusi ir tyliai sako: - Buvau neteisi...labai gailiuosi...Tavo meilužis ir tavo tėvai ir tu pati – nuostabiai geri žmonės... Apsirikau... Prašau man atleisti... Susigraudinau nejuokais. - Ką jau ten, - sakau, - visiems pasitaiko... Pamirškim visus nesusipratimus... O papūga dar tyliau: - O ką blogo tau padarė višta, kad tu su ja taip...??? |
|
|
| Viso komentarų: 4 | ||
| ||
